Poetas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų rajone, augo ūkininko šeimoje – tarp devynių vaikų. Poeto Tėviškė – su savo Slyvyno kalneliu, Ilgapieve, Šeriuote ir Skrode, su maumedžiu pievoje, pasodinto poeto kartu su tėvu. Maumedžiu, kuris išliko po karo gaisro, sudeginusio namus. Su maumedžiu siejasi atmintis – ne tik žmonės, artimi ir tolimesni giminės, bet ir medžiai, kurie jungia prie šios žemės. Tėviškėje poetas „turi“ du medžius – maumedį ir šimtametę obelį, kuri vienintelė likusi iš didžiulio sodo. Tarp šių medžių suposi poeto lopšys, kuriame visi poeto atsiminimai ir visas poeto gyvenimas. Savo gyvenimą tėviškėje rašytojas vadina „kaimiškaisiais universitetais“: „Juose aš gavau viską: santūrią ir realią motinos meilę..., persisunkusį prakaitu ir nuovargiu visų žemės darbų ciklą, socialinio teisingumo, moralės ir etikos pagrindus.“
Karo metais sudegusi tėviškė ir motinos mirtis – skaudžiausi vaikystės prisiminimai.
Galbūt dėl to pelenų motyvas dažnas poeto ankstyvoje kūryboje.
2013 m. Justino Marcinkevičiaus gimtinėje atidengtas paminklinis akmuo – Poeto atminimui įamžinti.
Kaip rasti?
Važatkiemis, Prienų rajonas.
Važiuoti rajoniniu keliu Nr. 3307 Strielčiai – Pociūnai.
Privažiavus Pociūnus sukti kairėn (pagal nuorodas) – link Pociūnų aerodromo.
Pasukus kairėn ir pavažiavus kelis šimtus metrų, kairėje kelio pusėje matoma poeto gimtoji sodyba.
Atsiliepimai