Gatvės meno kūrinys

Gatvės meno kūrinys Skriaudžiuose, kurį įgyvendino kūrybinė grupė Gyva Grafika ir Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras.

Trumpa istorija:

Palikęs Vilkaviškį, Napoleonas sustojo Skriaudžiuose, pas vietinį kleboną, kuriuo tada buvo kunigas Ambraziejus Žygevičius. Kunigas jį priėmęs iškilmingai. Napoleonas jo paklausęs, ar jis kalbąs prancūziškai, tas atsakęs lotyniškai. Tada imperatorius taręs: „Tai mes kalbėsimės lotyniškai.“ Buvo kalbama, kad jis labai mylėjęs romėnų literatūrą, savo kišenėje nešiodavęs Sakustijaus Jurgutos karų istoriją ir noriai ją skaitęs.

Įėjęs į kambarį, Napoleonas paprašė, kad jam paruoštų pietus, bet kunigas papasakojo, kaip iš jo kareiviai atėmė javus, maisto produktus, gyvulius ir kita, Napoleonas norėjo žinoti, ar kunigas neturi jam priekaištų. Tas atsakęs, kad neturi, bet tikįs, kad taika grąžins jam gėrybes. Napoleonas

jam paplojo per petį ir tarė:

– Sutinku negodų kunigą.

Apžiūrėjęs kambarį, jis skundėsi alkiu. Kieme imperatorius

pastebėjo vištą ir sušuko:

– Šventenybe, tai višta!

Vienas iš karininkų buvo išsiųstas gaudyti vištos. Karininkas vištą

pagavo ir atnešė kunigui.

– Jei esi toks geras virėjas, koks geras kunigas, padarysi man malonumą ją iškepdamas, – pasakė Napoleonas.

Kadangi nebuvo moterų, kunigas, dviejų karininkų padedamas, įkišo vištą į puodą. Trūko indų, todėl buljonas buvo paduotas kareivių lėkštėse ir vietoj duonos suvalgytas su biskvitais. Napoleonas nemėgo sriubos, bet

beveik pusę vištos surijo. Išgėręs truputį vyno, pusvalandžiui atsigulė ant suolo. Po šio trumpo poilsio imperatorius davė kunigui arklį ir pasiūlė jį lydėti.