Šaltiniuose manima XIV a. pab. – XV a. pradžioje Jiezne buvus didžiojo kunigaikščio dvarą. 1495 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras dvarą dovanojo savo žmonai Elenai, o ši Žygimanto Senojo valdymo metu (1507 m.) dvarą dovanojo savo sekretoriui Motiejui Mikitiničiui Holovčinskiui. Iš Holovčinskių dvarą perpirko didikai Kiškos. 1633 m. dvarą nusipirko LDK paiždininkis Steponas Pacas. Po jo dvarą paveldėjo jo sūnus Stanislovas, po to anūkas Kristupas (1621–1684), didysis Lietuvos kancleris. Priešpaskutinis paveldėtojas iš giminės buvo Antanas Mykolas Pacas (miręs 1774), žymus rašytojas ir seimo pasiuntinys, Barboros Oginskaitės sūnus, vedęs Teresę Barborą Radvilaitę (1714–1780). Dvaro rūmų perstatymas ir išplėtimas pradėtas po 1747 m. įvykusių jų vestuvių, panaudojant Radvilaitės kraitį. Rūmai baigti iki 1774 m. Visoje to meto Lietuvos ir Lenkijos valstybėje rūmai garsėjo didingumu, prabangiu barokinio interjero puošnumu, turtingumu ir brangumu. Tai buvo trijuose kampuose pereinamų korpusų, dviejų aukštų su mezoninu centriniam korpuse ir erdviais rūsiais rūmai. Rūmų interjero apdailai buvo panaudotas skirtingų atspalvių marmuras, boazerijos, freskos, dekoratyvinė keramika. Marmuriniai buvo langų ir durų apvadai, laiptai, vestibiulių ir holų grindys. Rūmų autorius nežinomas, architektūrinė išraiška nebuvo vientisa, nes panaudoti ankstesni pastatai. Prie rūmų buvo parkas: šalia – reguliarus, toliau – kraštovaizdinis. Po 1831 m. sukilimo Pacai pasitraukė į užsienį, rūmus valdė valstybinis nuomininkas. 1837 m. rūmai sudegė. 1850–1855 m. Jiezne lankęsis V. Sirokomlė užfiksavo rūmų griuvėsius: centrinį korpusą be stogo ir gaisro nepaliestą šoninį korpusą. Rūmai toliau nyko, išliko tik vienas korpusas. 1952–1953 m. ant rūmų korpuso buvo pastatytas trečias aukštas ir pastatas pritaikytas vidurinei mokyklai.
Šaltinis – Kultūros vertybių registras
Atsiliepimai