.png){kind=logo}
.jpg)
Kviečiame pasivaikščioti Prienų gatvėmis. Ar pastebėjai, kad Prienuose yra gatvių pavadintų žmonių vardais – J. Brundzos, J. Zdebskio, F. Martišiaus gatvės. O ar žinai, kodėl jos taip pavadintos? Ir kodėl šie asmenys brangūs Prienams?
Tad Kovo 11-osios proga pakeliaukime Prienų miesto gatvėmis ir pažinkime mūsų miestui svarbius ir garbius asmenis.
J. Brundzos gatvė
Gydytojas Juozas Brundza (1870–1954) gimė Lizdeikių kaime, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, studijavo mediciną Maskvos universitete. Dar studijų metais dalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje, už anticarinę veiklą buvo kalinamas, o 1905 m. tapo Lietuvos suvažiavimo delegatu.
Dirbo gydytoju Jiezne, vėliau Prienuose ir Birštone, kur reikšmingai prisidėjo prie kurorto plėtros ir pripažinimo Lietuvos mineraliniu kurortu. 1926–1931 m. buvo vienas pirmųjų Birštono kurorto direktorių. Prienuose vertėsi medicinos praktika, ligonius priimdavo ir savo namuose, dažnai gydė neturtinguosius nemokamai. Dėstė higieną „Žiburio“ gimnazijoje, rūpinosi mokinių ir mokytojų sveikata.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo Prienų burmistras ir tarybos narys. Antrojo pasaulinio karo metais slėpė žydų šeimą ir gelbėjo geto kalinius, pokariu teikė pagalbą partizanams.
Gydytojas buvo gerbiamas ir mylimas prieniškių. Mirė 1954 m., palaidotas Prienuose. 1990 m. jo ir artimųjų palaikai iškilmingai perkelti į naująsias Prienų kapines.
J. Marcinkevičiaus kiemelis ir skveras
Justinas Marcinkevičius (1930-2011) – lietuvių poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Gimė 1930 m. Važatkiemyje (Prienų r.), mokėsi Alksniakiemyje ir Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, 1954 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete.
Atgimimo laikotarpiu buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Per savo kūrybinį gyvenimą išleido daugiau nei šimtą knygų – poezijos, dramų, eseistikos ir kūrinių vaikams. Už nuopelnus apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I ir III laipsnio ordinais, buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Tautos namų garbės pirmininkas, Vilniaus ir Prienų garbės pilietis.
J. Zdebskio g.
Juozas Zdebskis (1926-1986)– katalikų kunigas ir aktyvus tikinčiųjų teisių gynėjas, gimęs 1929 m. Naujienų kaime. Kunigavo Kaune, Prienuose, Rudaminoje ir kitur.
Nuo 1953 m. aktyviai vykdė religinę šviečiamąją veiklą: organizavo jaunimo būrelius, rūpinosi nelegalios religinės literatūros spausdinimu ir platinimu. Dėl vaikų katekizavimo ir religinės veiklos sovietų valdžios buvo persekiojamas, du kartus nuteistas laisvės atėmimo bausme, kalintas Lukiškėse ir kitur.
Nuo 1972 m. vykdė misijas Pavolgyje, Sibire, Kazachstane ir kitose sovietinėse respublikose, lankė tikinčiuosius ir politinius kalinius. 1978 m. prisidėjo prie Katalikų komiteto tikinčiųjų teisėms ginti įkūrimo. KGB jį nuolat sekė ir persekiojo.
1986 m. kunigas žuvo įtartinoje autoavarijoje Šalčininkų rajone. Bendražygiai jo mirtį laikė sovietinio saugumo organizuotu susidorojimu.
Greimų tiltas
Greimų tiltas jungia miesto dzūkiškąją ir suvalkietiškąją dalis bei yra vienintelis tiltas per Nemuną mieste. Tiltui suteiktas „Greimų“ vardas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, pagerbiant dvi iškilias asmenybes: Julių Greimą (1882–1942), pedagogą, visuomenės veikėją ir Prienų burmistrą, kuris
aktyviai prisidėjo prie miesto plėtros, ir jo sūnų Algirdą Julių Greimą (1917-1992), pasaulinio garso semiotiką ir Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėją, kurio tyrimai turi didelę įtaką šiuolaikiniams humanitariniams mokslams. Tiltas simboliškai jungia miesto istoriją su Lietuvos ir pasaulio kultūra.
F. Vaitkaus g.
Feliksas Vaitkus (1907-1956) – lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų lakūnas. 1935 m. lėktuvu „Lituanica II“ atliko istorinį skrydį per Atlanto vandenyną iš Niujorko į Europą. Dėl nepalankių oro sąlygų buvo priverstas leistis Airijoje, tačiau jo skrydis laikomas reikšmingu Lietuvos aviacijos istorijai. Feliksas Vaitkus prisidėjo prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje ir yra laikomas vienu svarbiausių lietuvių aviacijos pionierių.
F. Martišiaus g.
Feliksas Martišius (1879 - 1955) – kunigas, švietėjas, sodininkas ir visuomenės veikėjas. 1918 m. „Žiburio“ draugijos pavedimu Prienuose įkūrė progimnaziją ir rūpinosi jos plėtra. 1920–1924 m. jo pastangomis pastatyta dviejų aukštų medinė mokykla, finansuota iš aukų ir bendruomenės paramos. 1925 m. išleista pirmoji gimnazijos laida.
Kun. F. Martišius taip pat garsėjo kaip sodininkystės puoselėtojas: Prienuose įkūrė didelį medelyną, iš kurio iki 1940 m. po Lietuvą išplatinta apie 100 000 vaismedžių skiepų. Gimnazijoje įvedė sodininkystės pamokas, organizavo kursus mokytojams ir ūkininkams, taip skatindamas sodininkystės plėtrą visoje šalyje. Gimnazijoje dirbo iki 1944 m., vėliau paskirtas Simno klebonu.
Prienų krašto muziejaus informacija
_nuotr._Saulius_Jankauskas_(_).jpg)
.jpg)
Atsiliepimai